- tankiakalbis
- tankiakal̃bis, tankiakal̃bė bdv. Tankiakal̃bis žmogùs.
.
.
tankiakalbis — tankiakal̃bis, ė adj., smob. (2) Š, BŽ516, DŽ, NdŽ kas tankiai, greitai kalba: Jisai tankiakal̃bis, toksai burzduliokas Kp. Aš tai tankiakal̃bė labai Antš. Jis toks tankiakal̃bis, kad sunku ir suprast, ką kalba Pg … Dictionary of the Lithuanian Language